Gal vietoj tautinio kostiumo padovanokime uniformą?

By gruodžio 18, 2018Uncategorized

Nežinau ar žmonės, neturintys mokyklinio amžiaus vaikų, vasara mėgaujasi taip pat trumpai kaip turintys. Ne ne, aš visai ne apie atostogas ar vaikų užimtumo reikalus. Aš apie tai, kad dar liepos pabaigoje pasirodo pirmieji prekybininkų raginimai ,,ruoštis”. Išties, ruoštis rugsėjo 1-ajai – atsakingas darbas. Ypač jei jūsų atžalai tai pirmieji metai mokykloje. Tačiau, kelti paniką vasaros viduryje, primenant apie pirkinius artėjantiems mokslo metams – tikras ,,nusikaltimas” prieš šeimas.

,,Paskubėkite įsigyti kuprines mažiausiomis kainomis; Paskubėk. Nepavėluok. Mokyklinių prekių mugė jau čia” ir panašūs šūkiai jau beveik mėnesį bando mūsų kantrybę. Suprantama, šiais laikais viskam turi būti ruošiamasi iš anksto. Kalėdos juk irgi ,,prasideda” rudeniui dar nė neįpusėjus ir šventėms nepasibaigus, nejučia, imi pakuoti žaisliukus ir girliandas laukti kitų metų. Gaila, kad mokykla mokiniams visai ne šventė. Na, nebent pirmokėliams.

Psichologai sako, kad ankstyvas mokyklinių pirkinių vajus, kelia nerimą mokiniams ir tai viena iš nenori eiti į mokyklą priežasčių. Nerimas kyla ir mokinių tėveliams. Medikų teigimu stresą dėl psichologinio spaudimo kuo anksčiau apsirūpinti mokykliniais reikmenimis, patiria beveik 70 proc. mokinių tėvų. Sakysite, pamanykit, patiria stresą, nes esame laisvi rinktis ir neturime ,,šokti pagal verslininkų dūdelę”. O jūs pabandykite su šešiamete ramiai praeiti pro mokyklinių prekių mugę, kur rožinės kuprinės, padailintos vienaragiais ir puoštos blizgučiais, išdėliotos tokiame aukštyje, kad mažosios akys tik jas ir tematytų. Ir pamėginkite atsispirti prašymams pirkti būtent tokią pirmąją kuprinę.

Prieš kelias savaites per vienas vakaro žinias mačiau reportažą apie mokyklinių uniformų pirkimo vajų. Esą, tėvai, norintys įsigyti mokyklinę uniformą, turi suskubti, nes jų (liepos viduryje!) beveik nebeliko. Uniformos – gerai. Jos mažina socialinę atskirtį tarp bendramokslių. Tik jų kainos, liaudiškai tariant, nerealios. O jei dar mokykla sugalvoja, kad nori kokios ypatingos, specialiais antsiuvais dabintos? Taigi, kur aš lenkiu – visi mokyklinių mugių vajai ir uniformų primatavimai kelia stresą todėl, kad tėvų piniginėms mokslo metai – tikras iššūkis. Juk negali nekreipti dėmesio į vaiko pageidavimus. O čia ir prasideda: princesių penalai, flamingų pieštukai, barbės kedukai, sąsiuviniai su pūkučiais. Beje, pastarųjų kaina taip pat kelia nerimą. Ar esate domėjęsi kiek kainuoja ,,mandresnis” pradinuko sąsiuvinis? Sunkiai rasi pigiau 1,5 euro!

Žinoma, pasibaigus ,,pradinių klasių karštinei” į rašiklio grožį kreipiama vis mažiau ir mažiau dėmesio, tačiau iki šio etapo reikia išgyventi. Išlaidos mokyklai ties kanceliarinėmis prekėmis nesibaigia. Reikia nepamiršti ir privalomos sveikatos apžiūros, skiepų. Galbūt jums bus pasiūlyta apsilankyti pas odontologą ar taisyti savo atžalos regėjimą. Mokslams prasidėjus taip pat negalvosite, jog jau galite atsikvėpti ir pradėti taupyti kitam mokyklinių mugių sezonui. Pratybų sąsiuviniai, šventiniai vaidinimai, ,,klasės fondo’’, kartais ir vadovėliai turėtų patuštinti jūsų piniginę dar ir mokslų eigoje.

Na, sakysite, kad aš kaip politikas, tik pilstau iš tuščio į kiaurą, o konkrečių sprendimo būdų nė nesiūlau. Išties, reikia pasidžiaugti valstybės parama nepasiturinčioms šeimoms, nors manau, kad ji galėtų būti kelis kartus didesnė. Galima džiaugtis ir dėl to, kad mokyklos vis dažniau renkasi uniforminę moksleivių aprangą. Tik finansavimas jų, galėtų būti ne iš tėvelių kišenės, o iš valstybės. Na, kodėl, gi, ponas Karbauskis vietoj tautinio kostiumo, negalėtų kiekvienam pirmokui padovanoti po uniformą? Būtų puiki pagalba visoms Lietuvos šeimoms. Minėjau, kad ir pradinukų kuprinės Lietuvoje kainuoja beveik kaip nebloga moteriška rankinė. Galbūt, reikėtų pagalvoti ir apie vienodas kuprines mokyklose? Taip klasėse dar labiau mažėtų atskirtis. Nebūtų galinčių girtis kuprinės prabanga. O jei dar ir čia prisidėtų valstybė…

Valstybės skiriami vaiko pinigai tikrai šaunus dalykas. Juos vis žadama didinti. Tik nemanykite, gerbiami valdininkai, kad jų užteks visoms vaiko reikmėms. Papildoma parama pradinukų tėvams – būtinybė. Štai Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, net krizę išgyvenančioje Graikijoje, valstybė padeda apsiprasti su nauju – mokinio tėvų statusu ir nepatirti milžiniško finansinio šoko. Kaimynė Lenkija skiria ne tik vaiko pinigus, bet ir pagalbą pirmajam mokinio krepšeliui. Nepaisant tėvų turtinės padėties. Žinoma, savo vaikui nieko negaila, o jo mokslų kokybė yra numeris vienas. Tačiau, kaip jau esu minėjęs anksčiau, valstybės pagalba auginant jaunąją, išsilavinusią kartą – vienas svarbiausių dalykų. Juk jie vėliau tą valstybę valdys ir kurs.

Komentarai

komentarai