Monthly Archives

liepos 2020

Pagrindinis šalies oro uostas – Kaune. Kada?

By | Uncategorized | No Comments

Šiuo metu tarptautinis Kauno oro uostas yra antras pagal dydį visoje Lietuvoje.
Per praėjusius metus jame apsilankė 1160 tūkst. keleivių, atlikta 9886 skrydžiai ir pergabenta 319 tūkst. krovinių.

Kad ir kaip atrodytų netikėta, tačiau visi šie statistikos rodikliai yra daug aukštesni, jeigu lygintume juos su Vilniaus oro uostu. Tačiau daugiausiai investicijų ateinantiems metams ir vėl nuspręsta skirti sostinei.

Kyla klausimas, kodėl finansinė parama neskiriama tiems, kurių rezultatai geresni, o potencialas didesnis? Kaip rodo valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ praėjusių metų ataskaitos, Vilniaus oro uosto keleivių skaičius per pastaruosius metus pakilo tik 2 proc., kai Kauno rodikliai siekia net 15 proc.

Tokia pati statistika kalbant ir apie skrydžius: Vilnius per pastaruosius metus atliko tik 2 proc. daugiau skrydžių nei 2018 m., o Kaunas – 5 proc. Net ir krovinių gabenimo rodikliai rodo, kad Kauno veikla buvo sėkmingesnė nei Vilniaus. Todėl aiškėja akivaizdus faktas, kad Kauno tarptautinis oro uostas tikrai galėtų būti ne antras, bet pirmas! Ir kaip rodo tikslūs skaičiai – tai visai realu.

Tačiau į Vilniaus oro uostą iki 2022 m. ir vėl nuspręsta investuoti 130 mln. eurų rekonstrukcijoms.

Neatsižvelgiama į faktą, kad šis oro uostas įsikūręs miesto centre, kur apgyvendinimo tankis ypač aukštas ir vietos, kurioje būtų galima plėstis, oro uostui beveik nėra. Juk ir daugelis didelių pasaulio oro uostų yra pastatyti užmiesčiuose, nes visiems yra aišku, kad tokia didelė pramoninė zona arti gyvenamųjų kvartalų gali būti pavojinga ir nesaugi.

Kauno oro uostas buvo pastatytas ypač geroje strateginėje vietoje – toli nuo miesto, arti laisvosios ekonominės zonos ir su daugybe laisvų hektarų, kurie galėtų būti puikiai panaudojami Kauno oro uosto plėtrai ir galimybei tapti didžiausiu oro uostu visoje Lietuvoje.

Tiesa, kol mūsų valdžios atstovai dar netiki Kauno oro uosto galimybėmis, jau yra užsienio investuotojų, kurie mano kitaip.

Trečia pagal dydį orlaivių dažymo paslaugas teikianti kompanija pasaulyje – „MAAS Aviation“ – Kauno oro uoste dar praėjusiais metais pradėjo naujo angaro statybas. Kompanija, vertindama paklausos augimo perspektyvas, pradėjo statyti dviejų dalių angarą šiaurinėje Kauno oro uosto dalyje, daugiau nei 12 tūkst. kvadratinių metrų plote.

Šis projektas yra reikšmingas ne tik todėl, kad juo siekiama pritraukti dideles investicijas, bet ir todėl, kad jo dėka siekiama sukurti daugiau negu 400 aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų. Be to, jau dabar Kauno oro uoste veikia stambiausias orlaivių techninio aptarnavimo įmonių klasteris Baltijos šalyse!

Nusprendus ir toliau vystyti bei plėsti Kauno oro uostą, Karmėlavos ir aplinkinių gyvenviečių bei Dainavos mikrorajono gyventojams būtų sukurta dar daugiau naujų darbo vietų, o didesnis atvykstančių turistų skaičius būtų dar didesnė paskata vystyti projektą Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022.

Be to, visi puikiai pamename 2017 m. vasarą, kai nuo liepos iki rugpjūčio antros pusės pagrindiniu aviacijos centru šalyje tapo Kaunas, nes Vilniuje buvo vykdomi pakilimo–tūpimo tako rekonstrukcijos darbai. Kaunas tam buvo puikiai pasiruošęs – gerokai išaugusios darbuotojų pajėgos, papildomos automobilių stovėjimo vietos, daugiau atvykimo galimybių, rekonstruotas esamas ir pastatyti laikini terminalai. Tąkart Kaunas iš tiesų sulaukė daug gerų atsiliepimų ir pagirų.

Taigi, aš ir vėl keliu garsiai šį klausimą – kada Kaunas taps pagrindiniu Lietuvos oro uostu?

Darbo rinkoje – neišnaudotas darbo jėgos potencialas

By | Uncategorized | No Comments

Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad didesnę riziką susirgti sunkesne COVID–19 forma turi vyresni, daugiau kaip 60 metų amžiaus sulaukę asmenys, todėl tikėtina, kad šią vasarą sezoniniams darbams paslaugų sektoriuje ar žemės ūkyje prireiks papildomų rankų.

Vyresnius asmenis ir kitus žmones, dėl sveikatos būklės esančius didesnės rizikos grupėje, minėtoje darbo sferoje galėtų pakeisti jaunesnio amžiaus darbuotojai – vaikai ir paaugliai. Žinoma, darbas negali jiems trukdyti lankyti mokyklos ir mokytis, todėl vaikai ir paaugliai į darbo rinką galėtų įsilieti tik vasaros atostogų metu.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, įsidarbinti galima nuo 14 metų. Vaikai ir paaugliai ne mokslo metų metu gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Darbo santykiai su darbdaviu įforminami darbo sutartimi, kuri jaunam žmogui užtikrina tam tikras garantijas, jei nutiktų nelaimingas atsitikimas ar darbdavys nenorėtų mokėti sutarto atlyginimo.

Įsidarbinti norinčiam vaikui reikia vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiško leidimo ir medicininės pažymos, kurioje nurodyta, kad vaikas gali dirbti konkretų darbą. Vaikams leidžiama dirbti tik lengvus, nekenkiančius sveikatai ir vystymuisi darbus, o draudžiami dirbti darbai – patvirtinti Vyriausybės nutarimu.

Dažniausiai vaikai ir paaugliai dirba padavėjais, pagalbiniais virtuvės darbuotojais, yra prekybos centrų pardavėjai ir salių darbuotojai, reklamos platintojai, dirba viešbučiuose, pas ūkininkus renka uogas, skina vaisius ir daržoves, dirba pagalbiniais darbininkais, atlieka kitus nekvalifikuotus darbus.

Tačiau toli gražu ne visi darbdaviai noriai įdarbina jaunesnius nei 18 metų jaunuolius.

Pirmiausia, darbdavys vengia atsakomybės už nepilnamečius darbuotojus. Taip pat jaunieji darbuotojai pagal įstatymus turi dirbti trumpiau, be to, dažnai neturi patirties, kuri yra būtina, norint atlikti tam tikrus darbus.

Suprantama, jaunas darbuotojas savaime nėra geresnis nei vyresnio amžiaus, tačiau sukūrus paskatos sistemą priimti nepilnamečius į darbą, būtų sprendžiamos vasaros atostogų metų išryškėjančios problemos, pavyzdžiui, jaunų žmonių užimtumas, taip pat tai gelbėtų, mažinant nusikalstamumą ir pan.

Nors vaikų, atsiduriančių pareigūnų akiratyje, skaičius kasmet mažėja, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis. 2019 m. į policiją pristatyti net 2183 vaikai. Daugiausiai nusikaltimų padaroma, kai vaikai ir paaugliai neturi kitų veiklų ir dienas leidžia gatvėse.

Vasaros vaikų stovyklos tampa prieinamos tik turtingų tėvų vaikams, tad mažiau uždirbančių tėvų vaikų vasaros atostogos – jų pačių ir policijos reikalas.

Tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės gali ir turi prisidėti prie darbdavių skatinimo įdarbinti nepilnamečius. Viena efektyviausių priemonių, skatinant įdarbinti asmenis, yra subsidijos arba įvairios mokestinės lengvatos darbdaviams. Darbdaviams, vasaros metu įdarbinusiems nepilnamečius, galėtų būti mokamos nustatyto dydžio subsidijos, kurios taptu realia paskata įdarbinti jauną žmogų.

Nepilnamečių darbas vasaros sezono metu trunka tik apie du mėnesius, todėl subsidijos suma valstybei tikrai nebus didelė. Juolab dažniausiai nepilnamečiams mokamas minimalus atlyginimas.

Nedidelis valstybės indėlis, skatinant įtraukti nepilnamečius į darbo rinką, su kaupu atsipirks, jei nereikės spręsti nuobodžiaujančių paauglių vasaros metu sukeliamų problemų.

Žinoma, nepilnamečius į darbo rinką galėtų įtraukti ir valstybės bei savivaldybės įmonės. Tokius atvejus, kai įmonės samdo nepilnamečius, galima suskaičiuoti ant pirštų, nors, akivaizdu, kad tokių atvejų galėtų būti žymiai daugiau.
Vyriausybės lygiu paruošta programa galėtų būti privaloma daugeliui įmonių ar institucijų, kur nepilnamečiams galėtų atsirasti darbų, ypač vasarą, kai daugelis darbuotojų atostogauja. Juk nekvalifikuotus darbus kažkam vis tiek reikia nudirbti.