Gal jau gana skursti senjorams?

By lapkričio 18, 2019Uncategorized

Senatvė – tai galimybė realizuoti save iš naujo, išpildyti svajones ir veikti tai, kas daugiausiai teikia džiaugsmo ar kam anksčiau nebuvo laiko. Su šiuo teiginiu sutiktų dauguma senjorų Vakarų valstybėse, o Lietuvoje? Deja, tik maža dalis. Ką daryti, kad sidabrinis mūsų gyvenimo etapas būtų džiaugsmingesnis?

Esu įsitikinęs, kad pagarba žmogui – ne tik dorybė, bet ir svarbus pamatas, laikantis valstybę ir padedantis kurti gerovę jos piliečiams. Pagarbos nusipelnė visi, tačiau senjorai mūsų šalyje yra tie, kuriems jos išties trūksta. Ir visai nepelnytai. Vyresnieji privalo būti gerbiami ne tik dėl per ilgus metus sukauptos patirties ir išminties, bet ir dėl to, jog didžioji jų dalis prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo ir puoselėjimo. Turime išlikti dėkingi ir drauge kurti orų gyvenimą.

Senatvės tema nėra svetima nė vienam iš mūsų: pasensime visi, net ir tie, kuriems šis laikmetis dar atrodo toks tolimas. Šiuo metu net penktadalis Lietuvos gyventojų yra vyresni nei 65 m. – senjorai išties didelė ir reikšminga visuomenės dalis. Senjorams, kaip ir visiems žmonėms, svarbu jaustis reikalingais, turėti galimybę dalyvauti mėgstamoje veikloje.

Tyrimai rodo, jog senatvėje pasitenkinimas gyvenimu yra labiausiai siejamas su pinigais ir sveikata. Liūdna, tačiau mūsų šalyje būtent to senjorams itin trūksta. Kai trūksta šių dviejų gerovės komponentų, argi yra galimybių gyventi oriai: keliauti, pramogauti, šviestis ir t. t.? Apie tai daugelis pensininkų, deja, gali tik pasvajoti.

Kai vidutinė pensija siekia vos 344 eurus, pavyksta galvoti tik apie tai, kaip sutaupyti pinigų maistui, komunaliniams mokesčiams, vaistams ir kitiems išgyvenimui būtiniems dalykams. Gerai tiems, kuriuos gali paremti ir nors kiek gyvenimo kokybę pagerinti vaikai ar anūkai. Tačiau, ar rūpinimasis senyvo amžiaus artimaisiais išties turėtų būti tik jaunesniųjų pareiga?

Manau, kad didžiąją savo gyvenimo dalį dirbusiems garbingo amžiaus žmonėms deramu rūpesčiu turėtų atsilyginti ne kas kitas, o valstybė. O šiuo metu valstybe nepasitiki ne tik pensininkai, bet ir jaunesnio amžiaus žmonės. „Spinter tyrimų“ duomenys atskleidė, jog net 75 proc. mūsų šalies gyventojų nesitiki, kad jiems bus išmokoma deramas pajamas užtikrinanti pensija. Tokie skaičiai išties sukrečia.

Laikas nuo laiko pasigirsta įvairių siūlymų, kurie neva padėtų senjorams. Vienas tokių – neseniai nuskambėjusi premjero Sauliaus Skvernelio idėja dirbančius pensininkus atleisti nuo „Sodros“ mokesčio. Mano manymu, toks siūlymas yra tik masalas suvilioti senjorus, kad nors kiek užpildyti tuščias darbo vietas.

Priėmus šį sprendimą, pensininkai ir dirbantieji tik nukentėtų: mažesnės įplaukos į „Sodrą“ užkirstų kelią spartesniam pensijų augimui. Tad kyla klausimas, ar panašūs siūlymai išties gimsta iš noro padėti senjorams? O galbūt iš verslo savanaudiškų paskatų? Turime imtis veiksmų, suteikiančių realios ir apčiuopiamos naudos pensinio amžiaus sulaukusiems piliečiams.

Štai mūsų sesė Estija, į kurią vis stengiamės lygiuotis, per antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, senatvės pensijas padidino vidutiniškai net 8,1 proc. Tikiu, kad mūsų visų pastangomis neilgai trukus socialiniais rodikliais pavysime Vakarų Europos valstybes ir galėsime senatvę priimti oriai, su pasitikėjimu. Gana skursti žmonėms, nusipelniusiems didžiausios mūsų visų pagarbos.

Komentarai

komentarai